IŠŠŪKIAI

Fruit worker with a sack of ammonium sulphate

Žemiau pateikti keli darbo teisės ir žalos gamtai banana industrijoje pavyzdžiai, kurie yra tipiniai tropinių vaisių auginime.

Darbuotojų teisės ir darbo sąlygos 

Kokias darbo sąlygas patiria darbuotojai kurie augina ir skina bananus?

Darbuotojai migrantai 

Darbuotojai banana plantacijose tokiose šalyse kaip Dominikos Respublika ir Kosta Rika yra migrantai, kurių darbo ir socialinėms teisėms yra skiriama labia mažai arba neskiriama išvis jokio dėmesio. Daug darbuotojų yra samdomi per subrangovus, tai padaro darbo jėgą pigesne, labiau stumdoma ir taip kur kas sunkiau organizuotis į profsąjungas.

Darbuotojos moterys 

Moteriškos lyties darbuotojos yra ypač pažeidžiamos, dažnai dirba po 14 valandų per dieną negaudamos apmokėjimo už viršvalandžius, be laisvės burtis ir be pagarbos jų teisėms. Moterys atleidžiamos už tai, kad yra nėščios, neturi prieš ar po gimdyvinių motinystės teisių ir dauguma patiria seksualinį priekabiavimą darbo vietoje. Moterys, dirbančios tokiose šalyse kaip Ekvadoras ir Kosta Rika, gali sudaryti tik apie 13% darbo jėgos, nes darbdaviai vis dažniau į jas žiūri kaip į daug kainuojančias, aukštos rizikos darbuotojas.

Prekybos sąjungos ir darbuotojų teisės – nepriklausomo balso svarba 

Narystės profesinėse sąjungose rodikliai yra labai žemi kai kuriose bananus eksportuojančiose šalyse, dėl plačiai paplitusios anti-sąjungų taktikos, naudojamos vietinių ir tarptautinių bananų kompanijų. Gvatemaloje žmonės, auginantys ir skinantys bananus, patiria blogiausias sąlygas, ir profesinių sąjungų aktyvistai reguliariai patiria diskriminaciją. Kosta Rikoje bananų kompanijos naudoja „Solidarismo“ kaip pakaitalą profsąjungoms, nustumdami tikrų profsąjungų pastangas.

Visoje industrijoje vietiniai ir tarptautiniai darbo teisės įstatymai – tokie kaip teisė burtis į profsąjungas – yra reguliariai pažeidinėjami, nepaisant to, jog jie yra ratifikuoti tos šalies vyriausybės. Pastaraisiais metais buvo žengtas žingsnis link darbo standartų privatizavimo, pasirašius bananų plantacijų sertifikatą.

Tačiau, jei situacija ir pagerės artimoje ateityje, darbuotojams turi būti užtikrinta teisė jungtis į profsąjungas, nes esant kartu, bus galima kreiptis ir reikalauti pagrindinių darbo ir žmogaus teisių paisymo.

Gamta 

Bananų auginimas gali tapti tikra tragedija gamtai – ar žinai kodėl?

Dauguma bananų, eksportuojamų į Europą, yra auginami didžiulėse plantacijose Lotynų Amerikoje, vis daugėja plantacijų ir Afrikoje. Intensyvūs produkcijos mąstų didinimo metodai gerai verslui, bet tai daro didžiulę žalą gamtai. Tokią kaip:

  • Vandens užterštumas
  • Dideli atliekų kiekiai
  • Dirvos erozija
  • Padidėjusi potvynių tikimybė
  • Miškų nykimas ir natūralios gamtos naikinimas
  • Žemės derlingumo mažinimas, to pasekoje reikia naudoti daugiau chemikalų

Kodėl plantacijose naudojami chemikalai? 

Bananų plantacijos yra vienkultūrės – jose auga tik viena augalų rūšis. 97% pasaulyje prekiaujamų bananų yra vienos rūšies – Cavendish. Genetinės įvairovės trūkumas padaro augalus neatspariais kenkėjams, ligoms ir grybeliui, ir labai daug chemikalų, skirtų vabzdžiams baidyti bei pesticidų, išpurškiama ant pasėlių. Kai kenkėjai ir ligos adaptuojasi, dar stipresni pesticidai patenka ant pasėlių. Dauguma plantacijų savininkų išleidžia daugiau pinigų agrochemijai nei savo darbuotojams. Trąšos ir pesticidai teršia vandenį, dėl to miršta žuvys, naikinamos kitos vandens gyvybės formos, koralų rifai. Neatsargiai laikomi chemikalai pakliūna į dirvožemį ir vandens telkinius. Užterštas vanduo naudojamas gėrimui, maistui ir prausimuisi.

Taip pat ir ananasai yra auginami didelėse, vienakultūrėse plantacijose, priklausančiose mažam kiekiui vietinių ir tarptautinių vaisių kompanijų. Augintojai naudoja 10-15 kartų daugiau chemikalų ananasams, nei kitiems pasėliams, ir ši problema yra ypač opi atogražų miškų regionuose, kur stiprios liūtys plauna nuodus į artimiausius vandens telkinius, papildomai chemikalai pilami ir į bendruomenės vandens telkinius esančius 100 metrų atstumu nuo plantacijų.

Pavojai susiję su agrochemikalų naudojimu 

Agrochemikalai ant pasėlių pilami ranka arba purškiami. Nustatyta, kad apie 85% chemikalų, pilamų iš lėktuvų patenka ant pasėlių, o kita dalis krenta ant darbuotojų, jų namų ir maisto. Įstatymai, draudžiantys darbuotojams būti lauke, kai yra pilami chemikalai, yra dažnai pažeidinėjami. Chemikalų žala plantacijų darbuotojų ir vietinių žmonių sveikatai yra aiškiai uždokumentuota, svyruojanti nuo depresijos ir kėpavimo problemų, iki vėžio, išnešiojimo ir apsigimimo defektų.