REGULIAVIMAS

photo

  • Daug Europos kompanijų pasipelno finansiškai iš operacijų, vykdomų už Europos Sąjungos ribų – tokių kaip tropinių vaisių plantacijos – tuo pačiu išvengdamos atsakomybės už jų įtaką darbo sąlygoms, atlyginimų dydžiui ir gamtosaugai pagal ES standartus, dažnai naudodamos papildomas kompanijas ar tiekėjus.

    Šios pagalbinės grandys ir subkontraktoriai dažnai pažeidžia pagrindinius darbo teisės ir aplinkosaugos aktus. Per dažnai žmonės, kurių gyvenimai buvo neigiamai paveikti šių kompanijų veiksmų, turi mažai ar visai neturi galimybių ginti savo teises arba savo valstybėje, arba toje valstybėje, kurioje yra kompanijos būstinė. Be to, žmonės gali susidurti su rimtais bauginimais jei imsis veiksmų, pavyzdžiui, darbuotojai gali būti atleisti paprasčiausiai dėl įstojimo į profesinę sąjungą.

    Tai individualių valstybių atsakomybė paversti kompanijas atsakingomis už tokius veiksmus sukuriant ir įgyvendinant teisės aktus kurie galėtų būti naudojami užtikrinti, kad ekonominės veiklos jų tiekimo grandinėse neigiamai neveiktų bendruomenių šalyse augintojose. Tačiau tik saujelė šalių turi bent minimalią teisinę bazę, kad galėtų priversti kompanijas prisiimti atsakomybę dėl jų veiklos įtakos aplinkosaugai ir sociumui. (pvz. Prancūzija)

    Kas jau padaryta? 

    Tarptautiniu lygmeniu buvo žengti žingsniai atkreipti dėmesį į privataus sektoriaus vaidmenį ir atsakomybę už tvarų vystymąsi ir skurdo naikinimą. Pavyzdžiai: OECD gairės tarptautinėms kompanijoms, ILO konvencijos ir deklaracijos, Tarptautinė Žmogaus Teisių konvencija ir Jungtinių Tautų Gairės Verslui ir Žmogaus Teisėms. Nors šios iniciatyvos yra vertingas žingsnis link korporatyvų atsakingumo ir yra priimtos valstybių kurios prisiėmė atsakomybę už jų įgyvendinimą, dar yra keli teisėti instrumentai kurie galėtų būti naudojami užtikrinti, jog korporacijos laikytųsi šių standartų. Jie nėra pakaitalas tinkamam tarptautinių kompanijų veiksmų teisiniam reguliavimui. Šalys neatidėliodamos turi priimti veikiančius teisės aktus šalies, regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu konsultuodamosis su visuomene, įskaitant profesines sąjungas.

    Prekybos tinklai 

    Susirūpinimas dėl perkamosios galios jau išreikštas ne vienoje ES šalyje. Kai kurios šalys nares bandė kovoti su nesąžiningos prekybos praktika priimdamos įstatymus, pavyzdžiui, reguliuodamos tiekėjų-pardavėjų santykius, drausdamos pardavinėti žemiau rinkos kainos, stabdydamos kainų karus ir kainų diskriminaciją ir mažindamos tiekėjų priklausomybę prekybiniuose santykiuose.

    Šios vietinės iniciatyvos yra pozityvūs žingsniai, kurie šiek tiek priartėja prie kovos su nesąžininga prekyba, kuri gali atsirasti dėl galios disbalanso tarp tiekėjo ir supirkėjo.

    Tačiau šių iniciatyvų įtaka yra ribota dėl tarptautinės realybės, kalbant apie supirkimą ir pardavimą. ES šalyse prekyba tampa vis labiau dominuojama kelių didžiųkų prekybos centrų tinkle. Nors šalyse yra teisės aktai kovojantis prieš monopolininkus, skirta stabdyti didžiųjų gamintojų piktnaudžiavimą dominavimu rinoje, bet Europos lygmeniu nėra aktų, būtent pritaikytų kovoti su piktnaudžiavimu perkamaja galia.

    Šie pardavėjai sparčiai tampa “vartų saugotojais”, kurie kontroliuoja fermerių ir kitų tiekėjų vienintelį patekimą pas europos vartotojus.

    Daugiau šia tema skaitykite 

    • European Coalition for Corporate Justice
    • The Tescopoly Alliance